Modelio elementai
Pagrindiniai Modelio elementai:
1. Gerovės konsultantų paslaugų teikimo centras, kuris užtikrina:
PASLAUGŲ PRIENAMUMĄ
1.1. Nemokamos paslaugos asmenims nuo 18 metų;
1.2. Besikreipiantieji konsultacijoms priimami be jokio specialaus nukreipimo ar siuntimo;;
1.3. Vieta įrengta paslaugos gavėjams patogioje ir lengvai prieinamoje vietoje;
1.4. Darbo laikas paslaugos gavėjams patogiu metu, įskaitant po darbo valandų;
1.5. Įvairių registracijos paslaugoms būdų, įskaitant internetu, galimybė;
1.6. Tinkamas paslaugų planavimas, stengiantis sutrumpinti konsultacijos laukimo laiką;
1.7. Esant nepalankioms sąlygoms yra galimybė teikti konsultacijas internetu;
Teikiamos paslaugos yra NEDISKRIMINUOJANČIOS, išlaikytas KONFIDENCIALUMAS bei SAUGUMAS
1.8. Teikiamos paslaugos asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus grupės, pažiūrų, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės. Suteikiamos nediskriminuojančios paslaugos neįgaliesiems asmenims.;
1.9. Paslaugų teikimas grindžiamas abipuse pagarba, tarpusavio supratimu ir susitarimu;
1.10. Užtikrinamas paslaugos gavėjo konfidencialumas, pavyzdžiui, informacija apie asmenį turi būti koduojama bei saugoma, pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus;
1.11. Užtikrinama, kad paslaugos būtų teikiamos saugioje ir paslaugos gavėjo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Fizinės patalpos neturėtų praleisti garso, konsultacijos tiksliai suplanuotos, kad kuo trumpiau reikėtų laukti prie kabineto durų, koridoriuje ar lauke.
PASLAUGŲ KOKYBĘ
1.12. Paslaugas teikia specialius mokymus baigę bei nuolat kvalifikaciją keliantys Gerovės konsultantai;
1.13. Siekiant parinkti tinkamiausias priemonės besikreipiančiajam bei paslaugos gavėjo būklei ir jos dinamikai įvertinti, naudojamos:
PSO (5) Geros savijautos vertinimo apklausa;
Vizualinės analogų skalės;
Pildomi standartizuoti sveikatos klausimynai PSK-9 ir GNSS-7.
1.14. Paslaugos gavėjai tinkamai informuojami apie paslaugų pobūdį, savo pačių būklę bei paslaugos gavimo galimybes;
1.15. Paslaugos gavėjo būklės kitimas stebimas kiekvieno susitikimo su gerovės konsultantu metu;
1.16. Suteikiamos paslaugos dokumentuojamos. Patvirtinta paslaugų dokumentacija ir paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų naudojimas nustatytu periodiškumu sesijų metu;
1.17. Ataskaitų pagal nustatytus rodiklius rengimas ir teikimas Gerovės konsultantų paslaugų centrų darbo vertintojams, t.y. Gerovės konsultantų paslaugų centrų steigėjams arba kitoms institucijoms, finansuojančioms Gerovės konsultantų paslaugų centrų teikiamas paslaugas;
1.18. Patogios darbo sąlygos Gerovės konsultantams, siekiant išlaikyti specialistus;
1.19. Išvystyta paslaugos teikimo infrastruktūra.
2. GEROVĖS KONSULTANTAI gali būti:
a) Įgiję ne žemesnį nei bakalauro laipsnį šių krypčių mokymuose (pagal „Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose“, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075):
Sveikatos mokslų krypties: G01 Medicina, G04 Visuomenės sveikata, G06 Reabilitacija, G08 Slauga ir akušerija;
Socialinių mokslų krypties: J04 Socialinis darbas, J07 Psichologija.
b) Specialistai, baigę asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus (aprašo 1 priedas) ir turintys tai įrodantį dokumentą.
GEROVĖS KONSULTANTŲ pagrindinės funkcijos:
2.1. Organizuoti pirminį susitikimą, kurio metu, atliekant apklausą, įvertinti besikreipiančio asmens psichikos sveikatos poreikius, psichologinės gerovės lygį ir rizikos veiksnius bei sudaryti paslaugų teikimo planą;
2.2. Psichikos sveikatos poreikiai, psichologinės gerovės lygis ir rizikos veiksniai įvertinami remiantis Gerovės konsultantų centrų darbo ataskaitomis ir pildomų klausimynų bei skalių analize;
2.3. Kilus įtarimų, jog pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai, kuriems esant Gerovės konsultantas savo kompetencijų ribose negali padėti, rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti informaciją, kuri įstaiga tokias paslaugas teikia bei paaiškinti šių paslaugų gavimo tvarką;
2.4. Pagal pirmojo susitikimo metu sudarytą paslaugų teikimo planą teikti įrodymais pagrįstas žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas individualiai asmenims, susiduriantiems su emociniais sunkumais bei numatyta tvarka konsultacijų metu periodiškai atlikti emocinės būklės vertinimą;
2.5. Administruoti savo veiklą, t. y. pildyti paslaugų teikimo žurnalą, kuriame turi būti nurodomi paslaugų gavėjo duomenys, laikantis konfidencialumo užtikrinimo principų, atvykimo laikas, suteiktos konsultacijos trukmė, nuolat pildyti paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų rezultatus;
2.6. Prireikus nepriskirtais gerovės konsultanto kompetencijai klausimais rekomenduoti paslaugų gavėjams kreiptis į atitinkamos srities specialistą ar įstaigą.
3. GEROVĖS KONSULTANTŲ MOKYMO CENTRAS
3.1. Gerovės konsultantų mokymus projekto "GEROVĖS KONSULTANTŲ MODELIO SUKŪRIMAS (LT03-1-SAM-TF-002)" projekto metu vykdo Lietuvos sveikatos mokslo universitetas. Tam tikslui projekto rėmuose yra paruošta pilotinė gerovės konsultantų mokymo programa bei numatyta apmokyti 30 gerovės konsultantų.
3.2. Projekto metu mokymai bus suskirstyti į specialius 8 mokymosi blokus po 5 dienas (320 tiesioginio mokymosi valandų iš viso arba 40 val. tiesioginio kontakto vieno bloko metu), kuriuos sudarys teorinė ir praktinė dalys. Teorinė dalis, t. y. teorinės paskaitos, užims 40 proc. (128 val.) laiko, o likusią dalį, t. y. 60 proc. (192 val.), užims praktiniai užsiėmimai (aprašo 1 priedas).
3.3. Projekto metu svarbi mokymosi proceso dalis bus supervizijos, kurios skirstomos į individualias supervizijas bei klinikines supervizijas. Kiekvienas mokymų dalyvis mokymų metu gaus 70 individualių supervizijų bei 54 grupines klinikines 1 val. trukmės supervizijas (aprašo 3 priedas).
3.4. Pasibaigus projektui numatoma pastoviai rengti konsultantus ir mokymų programą, patikslintą atsižvelgiant projekto metu gautus rezultatus bei pastebėjimus, vykdyti bent vieną kartą metuose esant finansavimui.
4. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ĮSTAIGOMIS IR ORGANIZACIJOMIS
4.1. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo centras aktyviai bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau - ASPĮ), ypač šeimos gydytojais, bei psichikos sveikatos centrais (toliau - PSC):
4.1.1. Jeigu gerovės konsultanto paslaugos gavėjo (asmens) būklė neaiški, sudėtinga arba jam tinkama pagalba yra už gerovės konsultanto kompetencijos ribų, jis aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai (aprašo 2 priedas).
4.1.2. Jeigu gerovės konsultantas įvertinęs paslaugos gavėjo būklės kitimą eigoje mato, kad jo pastangos nepakankamai veiksmingos, jis nutraukia konsultacijų teikimą, ir aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, kitą specialistą, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai (aprašo 2 priedas).
4.1.3. ASPĮ bei PSC geranoriškais pagrindais informuoja savo paslaugos gavėjus apie Gerovės konsultantų teikiamas paslaugas bei rekomenduoja į juos kreiptis tiems asmenims, kuriems tokios paslaugos būtų reikalingos / naudingos.
4.2. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo centras abipusiai naudingais pagrindais bendradarbiauja su kitomis įstaigomis bei organizacijomis, tokiomis kaip: socialines paslaugas teikiančios įstaigos, vaistinės, psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos, savanoriškos veiklos principais dirbančiomis organizacijomis, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas teikiančiomis įstaigomis, meno, tautodailės ar kitus panašaus pobūdžio užsiėmimus organizuojančiomis įstaigomis, kitomis aktualiomis nevyriausybinėmis organizacijomis:
4.2.1. Įstaigos keičiasi tarpusavyje aktualia ir naudinga informacija savo paslaugos gavėjams;
4.2.2. Nukreipia savo paslaugos gavėjus (paslaugos gavėjus) konkrečioms paslaugoms, jeigu atsiranda tokių paslaugų poreikis;
4.2.3. Inicijuoja ir organizuoja bendras paslaugų viešinimo akcijas visuomenei bei kitoms suinteresuotoms pusėms.
Pagrindiniai Modelio elementai:
1. Gerovės konsultantų paslaugų teikimo centras, kuris užtikrina:
PASLAUGŲ PRIENAMUMĄ
1.1. Nemokamos paslaugos asmenims nuo 18 metų;
1.2. Besikreipiantieji konsultacijoms priimami be jokio specialaus nukreipimo ar siuntimo;;
1.3. Vieta įrengta paslaugos gavėjams patogioje ir lengvai prieinamoje vietoje;
1.4. Darbo laikas paslaugos gavėjams patogiu metu, įskaitant po darbo valandų;
1.5. Įvairių registracijos paslaugoms būdų, įskaitant internetu, galimybė;
1.6. Tinkamas paslaugų planavimas, stengiantis sutrumpinti konsultacijos laukimo laiką;
1.7. Esant nepalankioms sąlygoms yra galimybė teikti konsultacijas internetu;
Teikiamos paslaugos yra NEDISKRIMINUOJANČIOS, išlaikytas KONFIDENCIALUMAS bei SAUGUMAS
1.8. Teikiamos paslaugos asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus grupės, pažiūrų, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės. Suteikiamos nediskriminuojančios paslaugos neįgaliesiems asmenims.;
1.9. Paslaugų teikimas grindžiamas abipuse pagarba, tarpusavio supratimu ir susitarimu;
1.10. Užtikrinamas paslaugos gavėjo konfidencialumas, pavyzdžiui, informacija apie asmenį turi būti koduojama bei saugoma, pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus;
1.11. Užtikrinama, kad paslaugos būtų teikiamos saugioje ir paslaugos gavėjo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Fizinės patalpos neturėtų praleisti garso, konsultacijos tiksliai suplanuotos, kad kuo trumpiau reikėtų laukti prie kabineto durų, koridoriuje ar lauke.
PASLAUGŲ KOKYBĘ
1.12. Paslaugas teikia specialius mokymus baigę bei nuolat kvalifikaciją keliantys Gerovės konsultantai;
1.13. Siekiant parinkti tinkamiausias priemonės besikreipiančiajam bei paslaugos gavėjo būklei ir jos dinamikai įvertinti, naudojamos:
PSO (5) Geros savijautos vertinimo apklausa;
Vizualinės analogų skalės;
Pildomi standartizuoti sveikatos klausimynai PSK-9 ir GNSS-7.
1.14. Paslaugos gavėjai tinkamai informuojami apie paslaugų pobūdį, savo pačių būklę bei paslaugos gavimo galimybes;
1.15. Paslaugos gavėjo būklės kitimas stebimas kiekvieno susitikimo su gerovės konsultantu metu;
1.16. Suteikiamos paslaugos dokumentuojamos. Patvirtinta paslaugų dokumentacija ir paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų naudojimas nustatytu periodiškumu sesijų metu;
1.17. Ataskaitų pagal nustatytus rodiklius rengimas ir teikimas Gerovės konsultantų paslaugų centrų darbo vertintojams, t.y. Gerovės konsultantų paslaugų centrų steigėjams arba kitoms institucijoms, finansuojančioms Gerovės konsultantų paslaugų centrų teikiamas paslaugas;
1.18. Patogios darbo sąlygos Gerovės konsultantams, siekiant išlaikyti specialistus;
1.19. Išvystyta paslaugos teikimo infrastruktūra.
2. GEROVĖS KONSULTANTAI gali būti:
a) Įgiję ne žemesnį nei bakalauro laipsnį šių krypčių mokymuose (pagal „Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose“, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075):
Sveikatos mokslų krypties: G01 Medicina, G04 Visuomenės sveikata, G06 Reabilitacija, G08 Slauga ir akušerija;
Socialinių mokslų krypties: J04 Socialinis darbas, J07 Psichologija.
b) Specialistai, baigę asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus (aprašo 1 priedas) ir turintys tai įrodantį dokumentą.
GEROVĖS KONSULTANTŲ pagrindinės funkcijos:
2.1. Organizuoti pirminį susitikimą, kurio metu, atliekant apklausą, įvertinti besikreipiančio asmens psichikos sveikatos poreikius, psichologinės gerovės lygį ir rizikos veiksnius bei sudaryti paslaugų teikimo planą;
2.2. Psichikos sveikatos poreikiai, psichologinės gerovės lygis ir rizikos veiksniai įvertinami remiantis Gerovės konsultantų centrų darbo ataskaitomis ir pildomų klausimynų bei skalių analize;
2.3. Kilus įtarimų, jog pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai, kuriems esant Gerovės konsultantas savo kompetencijų ribose negali padėti, rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti informaciją, kuri įstaiga tokias paslaugas teikia bei paaiškinti šių paslaugų gavimo tvarką;
2.4. Pagal pirmojo susitikimo metu sudarytą paslaugų teikimo planą teikti įrodymais pagrįstas žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas individualiai asmenims, susiduriantiems su emociniais sunkumais bei numatyta tvarka konsultacijų metu periodiškai atlikti emocinės būklės vertinimą;
2.5. Administruoti savo veiklą, t. y. pildyti paslaugų teikimo žurnalą, kuriame turi būti nurodomi paslaugų gavėjo duomenys, laikantis konfidencialumo užtikrinimo principų, atvykimo laikas, suteiktos konsultacijos trukmė, nuolat pildyti paslaugos gavėjo standartinės emocinės būklės vertinimo klausimynų rezultatus;
2.6. Prireikus nepriskirtais gerovės konsultanto kompetencijai klausimais rekomenduoti paslaugų gavėjams kreiptis į atitinkamos srities specialistą ar įstaigą.
3. GEROVĖS KONSULTANTŲ MOKYMO CENTRAS
3.1. Gerovės konsultantų mokymus projekto "GEROVĖS KONSULTANTŲ MODELIO SUKŪRIMAS (LT03-1-SAM-TF-002)" projekto metu vykdo Lietuvos sveikatos mokslo universitetas. Tam tikslui projekto rėmuose yra paruošta pilotinė gerovės konsultantų mokymo programa bei numatyta apmokyti 30 gerovės konsultantų.
3.2. Projekto metu mokymai bus suskirstyti į specialius 8 mokymosi blokus po 5 dienas (320 tiesioginio mokymosi valandų iš viso arba 40 val. tiesioginio kontakto vieno bloko metu), kuriuos sudarys teorinė ir praktinė dalys. Teorinė dalis, t. y. teorinės paskaitos, užims 40 proc. (128 val.) laiko, o likusią dalį, t. y. 60 proc. (192 val.), užims praktiniai užsiėmimai (aprašo 1 priedas).
3.3. Projekto metu svarbi mokymosi proceso dalis bus supervizijos, kurios skirstomos į individualias supervizijas bei klinikines supervizijas. Kiekvienas mokymų dalyvis mokymų metu gaus 70 individualių supervizijų bei 54 grupines klinikines 1 val. trukmės supervizijas (aprašo 3 priedas).
3.4. Pasibaigus projektui numatoma pastoviai rengti konsultantus ir mokymų programą, patikslintą atsižvelgiant projekto metu gautus rezultatus bei pastebėjimus, vykdyti bent vieną kartą metuose esant finansavimui.
4. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ĮSTAIGOMIS IR ORGANIZACIJOMIS
4.1. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo centras aktyviai bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau - ASPĮ), ypač šeimos gydytojais, bei psichikos sveikatos centrais (toliau - PSC):
4.1.1. Jeigu gerovės konsultanto paslaugos gavėjo (asmens) būklė neaiški, sudėtinga arba jam tinkama pagalba yra už gerovės konsultanto kompetencijos ribų, jis aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai (aprašo 2 priedas).
4.1.2. Jeigu gerovės konsultantas įvertinęs paslaugos gavėjo būklės kitimą eigoje mato, kad jo pastangos nepakankamai veiksmingos, jis nutraukia konsultacijų teikimą, ir aktyviai pataria/rekomenduoja asmeniui kreiptis į ASPĮ, pavyzdžiui, pas savo šeimos gydytoją, kitą specialistą, arba tiesiogiai į jam priklausantį PSC, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacijai (aprašo 2 priedas).
4.1.3. ASPĮ bei PSC geranoriškais pagrindais informuoja savo paslaugos gavėjus apie Gerovės konsultantų teikiamas paslaugas bei rekomenduoja į juos kreiptis tiems asmenims, kuriems tokios paslaugos būtų reikalingos / naudingos.
4.2. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo centras abipusiai naudingais pagrindais bendradarbiauja su kitomis įstaigomis bei organizacijomis, tokiomis kaip: socialines paslaugas teikiančios įstaigos, vaistinės, psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos, savanoriškos veiklos principais dirbančiomis organizacijomis, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas teikiančiomis įstaigomis, meno, tautodailės ar kitus panašaus pobūdžio užsiėmimus organizuojančiomis įstaigomis, kitomis aktualiomis nevyriausybinėmis organizacijomis:
4.2.1. Įstaigos keičiasi tarpusavyje aktualia ir naudinga informacija savo paslaugos gavėjams;
4.2.2. Nukreipia savo paslaugos gavėjus (paslaugos gavėjus) konkrečioms paslaugoms, jeigu atsiranda tokių paslaugų poreikis;
4.2.3. Inicijuoja ir organizuoja bendras paslaugų viešinimo akcijas visuomenei bei kitoms suinteresuotoms pusėms.
